 |
Pagrindinis meniu |
|
|
Mums reikia Tavęs! |
|
|
Sveiki, |
|
|
Apklausa |
|
|
|
Vėliausi pasisakymai |
|
|
Bus patvirtinta pirmoji Lietuvos karinė doktrina
|
|
|
Kovo 10 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius pasirašys pirmąją Lietuvos karinę doktriną. Šia proga Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabe rengiama dokumento pasirašymo ceremonija ir spaudos konferencija.
Visas straipsnis >>
|
|
|
Lietuva be kariuomenės
|
|
|
Ą.Bagdonas. Lietuva be kariuomenės
Visi besidomintys žmonės supranta, kad kam nors rimtai užpuolus Lietuvą, mes neapsigintume. Net buvęs kariuomenės vadas, kuris turbūt matė visą kariuomenės reikalų vaizdą, tai suprato ir apsisaugodamas perėjo į Rusijos pusę. Ką čia slėpti – jei mus kas nors kada nors rimtai puls, tai tikriausiai bus rusai.
Visas straipsnis >>
|
|
|
Kilus grėsmei lietuviai savo valstybės ginklu negintų
|
|
|
Kilus grėsmei lietuviai savo valstybės ginklu negintų
Jeigu Lietuvai kiltų pavojus iš išorės, 61,3 proc. mūsų šalies piliečių nepaimtų arba greičiausiai nepaimtų ginklo į rankas ir savo valstybės negintų. Gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik 29,8 proc. šalies gyventojų, tačiau net 65,8 proc. žmonių tvirtina besididžiuoją būdami savo šalies piliečiais. Tokius rezultatus atskleidė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.
Filosofas Vytautas Radžvilas sako, kad nors abejingumo savo valstybei pateisinti negalima, tačiau reikia suprasti, jog sąmoningų ir pasiaukojančių piliečių visuomet bus nedaug – didelė dalis žmonių savo šalį gins tik tuomet, jei turės ką prarasti. „Tai štai – protinga politika pirmiausia turėtų būti pastangos gausinti tą turinčių ką prarasti piliečių skaičių. Lietuvoje ne tik kad šito nebuvo daroma, bet buvo einama priešinga kryptimi, todėl tokie apklausos rezultatai yra absoliučiai dėsningi“, sakė filosofas.
Mažiausiai aukotis linkęs jaunimas
Į klausimą, ar šiandien eitų ginti Lietuvos, jeigu šaliai kiltų pavojus iš išorės, vienareikšmiškai teigiamai atsakė tik 6,5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, dar 23,3 proc. respondentų sakė, kad ginklo greičiausiai vis tik imtųsi, bet nebuvo tuo įsitikinę, o 8,9 proc. nežinojo, kaip pasielgtų tokiu atveju, arba į klausimą išvis neatsakė.
25,4 proc. apklausos dalyvių svarstė, jog ginti Lietuvos ginklu greičiausiai nesiryžtų ir net 35,9 proc. žmonių aiškiai pasakė, kad esant pavojui valstybės tikrai negintų.
Ketinimus ginti šalį dažniau išreiškė 26-35 metų amžiaus vyrai, kurie yra aukštesnio išsimokslinimo bei gauna vidutines pajamas.
Mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas.
Ar šiandien eitumėte ginti su ginklu Lietuvos, jei kiltų pavojus iš išorės? (proc.)
Taip 6,5
Greičiau taip 23,3
Greičiau ne 25,4
Ne 35,9
Nežino/neatsakė 8,9
Iš viso: 100
Negintų, bet pilietybe didžiuojasi?
Nors didžioji dauguma šalies piliečių ginklu Lietuvos negintų, tačiau nurodo besididžiuojantys bent tuo, kad yra savo šalies piliečiai. Į klausimą, ar didžiuojasi, būdami Lietuvos piliečiais, vienareikšmiškai teigiamai atsakė 26,2 proc. respondentų, dar 39,6 proc. žmonių su šia nuomone sutiko kiek abejodami.
Kad savo pilietybe greičiausiai nesididžiuoja, sakė 17 proc. Lietuvos gyventojų, o jokio pasididžiavimo jausmo nejaučia 8,7 proc. apklaustųjų. Be to, 7 proc. gyventojų sako, jog pilietybė jiems nėra svarbi, o 1,5 proc. į klausimą neatsakė.
Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų), aukštesnio išsimokslinimo bei vidutinių ar aukštesnių pajamų atstovai.
Jauniausio amžiaus (18-25 metų) tyrimo dalyviai dažniau nurodė, kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi.
Ar didžiuojatės būdamas Lietuvos piliečiu? (proc.)
Taip 26,2
Greičiau taip 39,6
Greičiau ne 17,0
Ne 8,7
Pilietybė man nesvarbi 7,0
Nežino/ neatsakė 1,5
Iš viso: 100
V.Radžvilas: sąmoningas pilietis valstybę gina bet kokiomis aplinkybėmis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius V. Radžvilas sako, kad apklausa aiškiai atskleidžia, kiek Lietuvos piliečiai jaučiasi svetimi savo valstybei ir tai, pasak jo, valdantiesiems turėtų kelti didelį nerimą. Jo nuomone, į tokią padėtį buvo nuosekliai einama visus 20 nepriklausomybės metų, nors filosofas teigia, kad sąmoningas pilietis savo valstybę turi ginti net tada, jei jam joje gyventi nėra gera.
„Prie tokios padėties buvo eita labai nuosekliai visus dvidešimt nepriklausomybės metų, nes santykis su piliečiu išliko iš esmės sovietinis. Buvo tikima ideologijos ir propagandos visagalybe manant, kad patriotizmą galima išugdyti vien žodžiais, o ne darbais. Iš tikrųjų taip yra, kad sąmoningas bet kurios valstybės pilietis gina ją bet kuriomis aplinkybėmis, net jeigu toje valstybėje gyventi jam asmeniškai nėra gera. Todėl abejingumo valstybei, juo labiau nenoro jos ginti, moraliai negalima pateisinti“, - sakė mokslininkas.
Tačiau, kita vertus, V. Radžvilas sako, jog sąmoningų ir pasiaukojančių piliečių visuomet būna nedaug, o likusieji savo šalį gina tik todėl, kad turi ką prarasti. Dėl šios priežasties nuosekli ir protinga politika apima tokius veiksmus, kuriais yra gausinamas tokių „turinčiųjų ką prarasti“ piliečių skaičius.
„Lietuvoje ne tik kad šito nebuvo daroma, bet buvo einama priešinga kryptimi, todėl tokie apklausos rezultatai yra absoliučiai dėsningi“, - svarstė filosofas.
„Jeigu būtų dėtos sąmoningos ir kryptingos pastangos padaryti viską, kad Lietuvoje nebūtų tokios protu nesuvokiamos turtinės diferenciacijos, socialinės atskirties ir tokio akį rėžiančio neteisingumo, tada pilietinė visuomenė ir patriotizmas būtų natūraliai brendę“, - reziumavo V. Radžvilas.
Knygos „Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės galios žemėlapis“ autorių atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenėje patriotizmo nuosekliai mažėjo: jei 1990 m. gyventojų, kurie neabejojo, kad eitų ginti savo šalį, buvo 61 proc., 1999 m. – 52 proc., o 2005 m.– tik 32 proc.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 8-18 dienomis atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
[Pasiūlė Buves Vilkas]
|
|
|
Privatus karai
|
|
|
Šiuolaikinėse tarptautinėse karinėse operacijose, ką jau kalbėti apie lokalius karštuosius taškus (Afrika, Lotynų Amerika ir t. t.), kur galima pakariauti arba imtis vietinių vadukų smogiamųjų būrių ruošimo, vis dažniau dalyvauja privačios karinės kompanijos (PKK). Ekspertų nuomone, tokio pobūdžio korporacijos ateityje vaidins dar didesnį vaidmenį įvairiuose platesnio masto ginkluotuose konfliktuose, perimdamos kariuomenės ir policijos funkcijų vykdymą. Šiandien jų vaidmuo yra ypač didelis Irake ir Afganistane (pavyzdžiui, Irake tarnauja nuo 20 iki 50 tūkstančių PKK pareigūnų, neskaičiuojant PKK papildomai samdomų žmonių – dažniausiai vietinių, kuriems pavedama vykdyti paprastesnes užduotis).
Kada tiksliai prasidėjo PKK istorija, pasakyti sunku (turbūt tada, kai pasaulyje atsirado pirmieji samdiniai), bet aktyviai apie šias kompanijas pradėta kalbėti nuo karų buvusioje Jugoslavijoje, per kuriuos „Military Professional Resources Incorporated“ prisidėjo prie Kroatijos, Bosnijos ir Kosovo kariuomenių rengimo ir atliko išminavimo funkcijas. Šiandien Irake ir Afganistane PKK dirbo ar dirba pagal JAV ir Didžiosios Britanijos (DB) civilinių ir karinių valstybinių institucijų kontraktus, JT institucijų (UNICEF, UNHCR, UNDP) užsakymus ir, žinoma, pagal sutartis su Irako ir Afganistano vyriausybėmis bei įvairiomis tarptautinėmis kompanijomis, dirbančiomis šiose valstybėse naftos gavybos, transporto paslaugų, vandens tiekimo ir kitose srityse. „Brookings Institution“ duomenimis, PKK šiandien veikia daugiau nei 60 šalių, kasmet uždirba apie 180 mlrd. dolerių ir jų pajamų kreivė turi aiškią tendenciją kilti. Pavyzdžiui, 2003 m. PKK pasirašė kontraktų Irake už 320 mln. svarų, o 2004 m. kontraktų suma jau buvo 1,8 mlrd. svarų. KBR („Kellogg, Brown and Root“) kompanija (buvęs kompanijos „Halliburton“, su kuria yra artimai susijęs ankstesnis JAV viceprezidentas Dickas Cheney‘s, padalinys) yra tiek integruota į JAV kariuomenės logistinius procesus, kad jau laikoma neatsiejama Amerikos karinių pajėgų dalimi. Nuo 2002 m. KBR už atliktus darbus vien iš Pentagono gavo beveik 15 mlrd. dolerių. Irake KBR bendradarbiauja su viena žinomiausių PKK – „Blackwater“. Kongreso duomenimis, viena šios kompanijos darbuotojo darbo diena JAV biudžetui kainuoja vidutiniškai 1200 dolerių.
Tamsus vanduo
Kokia yra pagrindinė PKK atsiradimo priežastis ir veiklos pranašumai, palyginti su oficialiomis valstybinėmis jėgos struktūromis? Žinoma, karas yra puikus verslas. Šiandien karštųjų taškų pasaulyje užtenka, o buvusių kariškių noras užsiimti įprasta veikla ir dar gauti už tai pinigus yra suprantamas. Tačiau PKK – tai labiau ne kariniai ekonominiai, o kariniai politiniai projektai. Šiuo atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad pagrindiniai žaidėjai (konkurentai) PKK paslaugų rinkoje šiandien yra amerikietiškos ir DB kompanijos (panašios veikia ir Australijoje, Pietų Korėjoje, arabų šalyse, Rusijoje ir t. t., tačiau jos nėra tokios įtakingos). Tai puikus instrumentas atlikti tiems darbams, kurių nenorėtų atvirai imtis šių valstybių vyriausybės. Todėl PKK veikla yra griežtai kontroliuojama ir koordinuojama valstybių specialiųjų tarnybų, svarbiausius postus šiose kompanijose paprastai užima buvę karininkai, o licencija PKK išduodama iš esmės tik su sąlyga, kad, reikalui esant, jos turės įvykdyti tam tikras – kartais „nešvarias“ – valstybės užduotis („Blackwater“ kompanijos pavadinimas, lietuviškai reiškiantis „Tamsus vanduo“, puikiai atspindi PKK prigimtį ir veiklą). Pavyzdžiui, A valstybė nori padėti B valstybei parengti jos kariuomenę arba tam tikroms B valstybės grupuotėms sustiprinti karinį potencialą, kad jos nuverstų A valstybei nepalankią B valstybės valdžią ar likviduotų atskirus jos atstovus. Dažniausiai A valstybė yra suinteresuota oficialiai neturėti su tuo nieko bendro, kad nebūtų nereikalingo tarptautinio rezonanso. Tuomet ji kreipiasi į PKK ir netiesiogiai prašo jos tuo užsiimti. Šiam tikslui A valstybės karinių pajėgų specialistai net gali pasiimti atostogų ir „laisvalaikiu“ padėti PKK atlikti numatytą užduotį. Arba kitas – tikras – pavyzdys. Buvusio DB karininko Timo Spicerio sukurta kompanija „Sandline“ dalyvavo sukilimo Papua-Naujoje Gvinėjoje numalšinime ir įsivėlė į nesankcionuotos (JT uždraustos) prekybos ginklais su Siera Leone skandalą. Galbūt „Sandline“ veikė tik siekdama pelno už savo paslaugas, bet jos veiksmais taip pat galėjo būti suinteresuota Didžioji Britanija.
Pažymėtina, kad atlyginimai PKK sektoriuje paprastai yra didesni negu kariuomenėje, todėl kariškiai su malonumu palieka valstybinę tarnybą ir eina dirbti į PKK. Tačiau dar neaišku, kur yra saugiau. Nors PKK stengiasi saugoti savo profesionalus ir vengti pavojingų situacijų, nes jų žūties atveju draudimo suma yra gana didelė (100 tūkst. dolerių ir daugiau), aukų išvengti nepavyksta. Todėl, pavyzdžiui, „Armor Group“ kompanija, 2004 m. vasarą per vieną incidentą praradusi Irake apie dešimt žmonių, nusprendė pasitraukti iš šios šalies. Dažniausiai aukų pareikalauja PSD (patrol-security-defence) misijų vykdymas. JAV žiniasklaidos duomenimis, vien oficialiai (tikrieji skaičiai gali būti didesni) Irake žuvo daugiau negu 1000 „Blackwater“ darbuotojų ir daugiau negu 15 tūkst. buvo sužeista.
Instrumentas ar problema?
Nors PKK šiandien yra artimai susijusios su valstybių valdžia (ir jos kontroliuojamos), palengva jos tampa nevaldoma problema. Jeigu kalbėtume apie gyvenimą ne karo sąlygomis, tai PKK, jausdamos savo neliečiamumą, kartais primena organizuotas nusikalstamas grupuotes, kurios gali atvirai susigrumti tarpusavyje, su nusikaltėliais ir net su policija. Karo metu bet kada gali įvykti PKK susirėmimas su kariškiais. Pavyzdžiui, 2005 m. JAV jūrų pėstininkai suėmė kompanijos „Zapata“ sudarytą PSD grupę, kuri apšaudė jų pozicijas. Kaip laikraščiui „Washington Post“ pažymėjo vienas iš JAV generolų, „šie vaikinai elgiasi Irake pernelyg laisvai ir daro kvailystes. Jie yra visiškai nekontroliuojami. Jūs negalite jų nubausti, kai jie viršija savo įgaliojimus ir neproporcingai naudoja jėgą“.
Atskira problema yra PKK veiklos suderinamumas su humanitarine (Ženevos) teise. Iš esmės PKK darbuotojai, kurie nėra samdiniai pagal tarptautinės teisės normas, turėtų laikytis humanitarinės teisės principų. Tačiau svarbiausias momentas yra susijęs su PKK veiksmų kontrole. Ją turėtų vykdyti tiek PKK vadovai, tiek valstybės, kurių teritorijoje PKK veikia. O iš tikrųjų viskas priklauso nuo kontraktų, kurie pasirašomi su PKK, turinio. Pažymėtina, kad buvęs JAV laikinasis Irako administratorius Paulas Bremeris pasirašė įsakymą Nr. 17, kuriame buvo nurodyta, kad „PKK personalo veikla Irake pagal pasirašytus kontraktus yra už Irako jurisdikcijos ribų“. Turint omenyje, jog kompanijų paslaugų užsakovai dažniausiai yra suinteresuoti tuo, kad vykdydamos užduotis PKK galėtų veikti pakankamai laisvai, pasirašomi ir atitinkami – daug ką leidžiantys arba labai aptakių formuluočių – kontraktai.
Apibendrinant galima teigti, jog PKK yra ypatingas fenomenas, kuris kol kas nesulaukia deramo analitinio ir praktinio dėmesio. Todėl nenuostabu, kad ir šiandien nedaug kas žino, koks yra PKK veiklos mastas Irake, Afganistane ir kitose pasaulio šalyse (ypač karštuosiuose jo taškuose). Kita vertus, nei šios kompanijos, nei jų paslaugų vartotojai nesuinteresuoti per dideliu dėmesiu sau, nes jų bendradarbiavimas yra kaip tamsus vanduo.
[Pasiūlė Buves Vilkas]
|
|
|
Sausio 13 vyks Valstybės vėliavos pakėlimo, Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijos
|
|
|
Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo vyksiančioje ceremonijoje kartu su šalies vadovais dalyvaus krašto apsaugos viceministras Rimas Jonaitis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, kiti krašto apsaugos sistemos atstovai, Lietuvos kariuomenės orkestras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.
Visas straipsnis >>
|
|
|
Bbrigados “Geležinis vilkas” vadas pateko į avariją
|
|
|
Trečiadienį Kaišiadorių rajone, važiuodamas iš Ruklos į Vilnių, į avariją pateko kariuomenės motorizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas” vadas pulkininkas Vilmantas Tamošaitis. Nesmarkiai nukentėjo jis pats, kartu važiavęs 12-metis sūnus ir jo bendraamžis berniukas.
Policijos duomenimis, apie 15.30 val. kelio Jonava – Žasliai - Kalniniai Mijaugonys 15-ame kilometre sunkvežimis „Mercedes Benz 312“, vairuojamas 25 metų G. M., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Opel Astra“, vairuojamu tarnybos metu uniformuoto pulkininko V. Tamošaičio.
Sužaloti abu vairuotojai bei „Opel Astra“ keleiviai E. V. (g. 1997 m.) ir T. T. (g. 1997 m.), kurie po medikų apžiūros gydomi ambulatoriškai.
Pasak brigados vado, vaikus ir jį patį išgelbėjo saugos diržai bei išsiskleidusios saugos pagalvės. Nors sūnui lūžo raktikaulis, karininkas džiaugiasi, kad viskas baigėsi, palyginti, labai sėkmingai – iš automobilio, pasak V. Tamošaičio, neliko nieko, tad labai pasisekė, kad žmonės nukentėjo nesunkiai.
[Pasiūlė Buves Vilkas]
|
|
|
Jauną karį auklėjo smūgiais
|
|
|
Trys privalomosios pradinės tarnybos kariai Palangoje daugiau nei mėnesį naudojo fizinį smurtą prieš bendraamžį jūreivį, jį žemino ir terorizavo.
Ką tik tarnybą pradėjęs dvidešimt trejų metų karys buvo nuolat mušamas ir kiekvieną rytą privalėjo plauti tualetus.
Visas straipsnis >>
|
|
|
Afganistane žuvo estų karys
|
|
|
Afganistane antradienio rytą sprogus savadarbiam užtaisui žuvo Estijos karys Kristjanas Jalakas, pranešė Estijos gynybos ministerijos Vyriausiasis štabas. Devyniolikmetis jaunesnysis seržantas K.Jalakas žuvo, sukilėlių kovotojams Helmando provincijoje atakavus estų pėstininkų grupę, netoli Vachidžio bazės užėmusią pastatų kompleksą, kuriame ketinta įrengti stebėjimo postą.
Visas straipsnis >>
|
|
|
91-osios kariuomenės atkūrimo metinės - kariuomenės diena
|
|
|
Lapkričio 23 d., minint 91-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines, Katedros aikštėje Vilniuje vyks iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 400 karių iš visų Lietuvos kariuomenės padalinių
Visas straipsnis >>
|
|
|
Rusija neatmeta galimybės smogti branduolinį smūgį
|
|
|
Rusijoje parengtas naujos karinės doktrinos projektas, kuris numato galimybę panaudoti branduolinį ginklą. Tai pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas interviu laikraščiui „Russkaja gazeta“, išspausdintame penktadienį. „Apskritai karinės doktrinos projekto nuostatų dėl branduolinio ginklo esmė ta, kad Rusija ir toliau bus branduolinė valstybė, sugebanti atlikti galimų priešininkų branduolinio sulaikymo nuo agresijos prieš ją ir jos sąjungininkus funkcijas“, – sakė jis interviu laikraščiui „Russkaja gazeta“, išspausdintame penktadienį.
Visas straipsnis >>
|
|
|
Naujienų rubrikos |
|
|
Google paieška |
|
|
|
Foto galerijoje |
|
|
Antraštės |
|
|
Draugai |
|
|
Karių BLOG'as |
|
|
RSS tiekimas |
|
|
Komentarai/klausimai: 0
